Apie tai, kad Adblue sistema labai jautriai reaguoja į šaltį ir nešvarumus, o delsimas su jos remontu gali pridaryti rimtų nemalonumų, jau rašėme. Su šalčiu, bent jau artimiausius Apie tai, kad Adblue sistema labai jautriai reaguoja į šaltį ir nešvarumus, o delsimas su jos remontu gali pridaryti rimtų nemalonumų, jau rašėme. Su šalčiu, bent jau artimiausius 8 – 9 mėnesius neturėtume susidurti, o štai purvas jau dabar tampa nuolatiniu transporto priemonių palydovų, todėl pats laikas pasirūpinti, kad jis netaptų dar vienu vilkikų savininkų ir vairuotojų galvos skausmu.

Labai dažnai teršalai į Adblue sistemą patenka iš aplinkos – per alsuoklį Adblue bake. Visi bakai, saugant, kad juose nesusidarytų skysčio cirkuliacijai trukdantis vakuumas, turi specialią angą orui. Būtent per ją gali patekti pašalinės medžiagos. Dažniausiai tai būna įvairios dulkės. Jeigu automobilis dirba karjeruose – tai bus smėlio dulkės, dirbant keliuose į baką be smėlio gali patekti organinės atliekos ar prastai prižiūrimų kelių dalelės. Visą tai sugeria orą į baką įleidžiantis alsuoklis.

Užteršti skystį galima ir pilant jį degalinėse. Tiesa, Lietuvoje ar Vakarų Europoje tokių atvejų nepasitaiko, tačiau Rusijoje, Kazachstane ir kitos Rytų valstybėse galima tikėtis visokių staigmenų. Reikalas tas, kad čia Adblue gali būti laikomas nešvariuose talpose, iš kurių, kartu su nuosėdomis, jis keliauja į bakus arba, kas dar blogiau, taip vadinamas vietinis Adblue savo cheminėmis savybėmis gali gerokai skirtis nuo vakarietiško.

Iš bako užterštas skystis vamzdeliais keliauja į Adblue moduliatorių, kartais vadinama tiesiog pompa. Problemą gilina tai, kad teršalų poveikis pasireiškia ne iškart, o po keliasdešimt ar ne po kelių šimtų tūkstančių kilometrų. Nuo problemos galėtų apsaugoti papildoma filtracija, tačiau, tarkim iki 2013 m. Volvo vilkikuose filtras sumontuotas taip, kad valytų ne įeinantį, bet išeinantį skystį. Kita vertus, tikėtina, kad tokią schemą parinkęs gamintojas turėjo tam savų priežasčių.

Būtina žinoti, kad teršalų poveikis taip pat yra skirtingas. Vieni gali užkimšti sistemą, kitu atveju purvas veikdamas kaip abrazyvas, „nudrožia“ pompą tiek, kad ji nebesukelia slėgo ir nebegali paduoti skysčio. Cheminiai teršalai „suėda“ sandarliklius, todėl sistema tampa nebesandari ir skystis arba nustoja tekėti, arba išsilieja į aplinką.

Neretai pasitaiko Adblue moduliatorių, kuriuos sugadina Adblue kristalai. Skysčiui kontaktuojant su oru jis kristalizuojasi ir gali užpildyti moduliatorių, taip sugandindamas tiek jį, tiek ir kitus mazgus. Apie Adblue sistemos gedimą turėtų informuoti borto kompiuteris, tačiau profilaktiškai, ypač – po kelionių į Rytų pusę, tikslinga atsukti Adblue filtrą ir jį apžiūrėti. Jeigu pastebimi teršalai ar net purvo košė, sistemą būtina valyti. To nepadarius, o tik sutvarkius dalį problemos, netrukus automobilį gali tekti remontuoti ir keisti ne tik pakeistas, bet ir kitas, sąlytį su purvu turėjusias ar dėl to netinkamai veikusias dalis.

mėnesius neturėtume susidurti, o štai purvas jau dabar tampa nuolatiniu transporto priemonių palydovų, todėl pats laikas pasirūpinti, kad jis netaptų dar vienu vilkikų savininkų ir vairuotojų galvos skausmu.

Labai dažnai teršalai į Adblue sistemą patenka iš aplinkos – per alsuoklį Adblue bake. Visi bakai, saugant, kad juose nesusidarytų skysčio cirkuliacijai trukdantis vakuumas, turi specialią angą orui. Būtent per ją gali patekti pašalinės medžiagos. Dažniausiai tai būna įvairios dulkės. Jeigu automobilis dirba karjeruose – tai bus smėlio dulkės, dirbant keliuose į baką be smėlio gali patekti organinės atliekos ar prastai prižiūrimų kelių dalelės. Visą tai sugeria orą į baką įleidžiantis alsuoklis.

Kitas svarbus dalykas, adblue bako dangtelis ir apsauginis sietelis bako angoje skysčiui įpilti. Per surinktą ilgametę praktiką, dirbant su adblue sistemų remontu, pastebėjome, kad bakuose kuriuose nesandariai užsidaro arba pažeistas bako dangtelis bako plovimas neišvengiamas. Nuo bako dugno išplaudavom smėlį, dumblą, slydžią masę, lapų ir kitų mums nežinomų medžiagų. Sietelis kuris yra bako įpilymo angoje apsaugo nuo stambesnių šiukšlių. Tai apsauga nuo purvo kuri apsaugo nuo 75 procentų viso purvo patekimo į adblue baką

Užteršti skystį galima ir pilant jį degalinėse. Tiesa, Lietuvoje ar Vakarų Europoje tokių atvejų nepasitaiko, tačiau Rusijoje, Kazachstane ir kitos Rytų valstybėse galima tikėtis visokių staigmenų. Reikalas tas, kad čia Adblue gali būti laikomas nešvariuose talpose, iš kurių, kartu su nuosėdomis, jis keliauja į bakus arba, kas dar blogiau, taip vadinamas vietinis Adblue savo cheminėmis savybėmis gali gerokai skirtis nuo vakarietiško.

Iš bako užterštas skystis vamzdeliais keliauja į Adblue moduliatorių, kartais vadinama tiesiog pompa. Problemą gilina tai, kad teršalų poveikis pasireiškia ne iškart, o po keliasdešimt ar ne po kelių šimtų tūkstančių kilometrų. Nuo problemos galėtų apsaugoti papildoma filtracija, tačiau, tarkim iki 2013 m. Volvo vilkikuose filtras sumontuotas taip, kad valytų ne įeinantį, bet išeinantį skystį. Kita vertus, tikėtina, kad tokią schemą parinkęs gamintojas turėjo tam savų priežasčių.

Būtina žinoti, kad teršalų poveikis taip pat yra skirtingas. Vieni gali užkimšti sistemą, kitu atveju purvas veikdamas kaip abrazyvas, „nudrožia“ pompą tiek, kad ji nebesukelia slėgo ir nebegali paduoti skysčio. Cheminiai teršalai „suėda“ sandarliklius, todėl sistema tampa nebesandari ir skystis arba nustoja tekėti, arba išsilieja į aplinką.

Neretai pasitaiko Adblue moduliatorių, kuriuos sugadina Adblue kristalai. Skysčiui kontaktuojant su oru jis kristalizuojasi ir gali užpildyti moduliatorių, taip sugandindamas tiek jį, tiek ir kitus mazgus. Apie Adblue sistemos gedimą turėtų informuoti borto kompiuteris, tačiau profilaktiškai, ypač – po kelionių į Rytų pusę, tikslinga atsukti Adblue filtrą ir jį apžiūrėti. Jeigu pastebimi teršalai ar net purvo košė, sistemą būtina valyti. To nepadarius, o tik sutvarkius dalį problemos, netrukus automobilį gali tekti remontuoti ir keisti ne tik pakeistas, bet ir kitas, sąlytį su purvu turėjusias ar dėl to netinkamai veikusias dalis.